Kai pirmąkart  nuvykau į Medjugorę ir mus nuvedė į apsireiškimų kiemą Tuo Metu .. Apie tai nemoku kalbėti,

žodžiais, nes žodžių nėra, kaip gera, kai Geroji Dangiškoji

Mama prisiliečia.. Širdis liko amžinoje vidinėje medjugorėje, besistengiant gyventi Jos pranešimų

dvasia, kuri yra Evangelijos dvasia

Šimtai atiduoda Jai savo širdis ir gyvenimus, nes   “neįmanoma apsakyti Jos grožio, Joje visas Dangus,<..>, regėti Ją – tai pabūti su Ja Danguje<..>., kai Ji ateina, nieko aplinkui nebegirdžiu ir nebematau”… , tačiau “daug svarbiau nei matyti – jausti Ją širdyje” (vizionieriai apie Dievo Motiną). Syki paklausta, “kodėl tu tokia graži”, atsakė,- “nes labai myliu”…

Neapsakomai mus mylinti Dievo Motina, Kuri apsireiškiaMedjugorjėje kaip Taikos Karalienė, ir Kurios Artumo Dangų  ten pajunta bei grįžę tai liudija saviesiems milijonai skirtingų žmonių iš viso pasaulio,

kalba ir kiekvienam iš mūsų, nes esame Jos numylėti vaikai:

“..Brangūs vaikai, jei žinotumėte kokia didelė yra Mano Meilė jums, verktumėt iš džiaugsmo”…

Atsiliepti Jai savo gyvenimu- tai įvykdyti Jos prašymą – eiti krikščioniškuoju kasdienio atsivertimo ir Širdies Maldos, vedančios į džiaugsmą, keliu

2010 09 02 Dievo Motinos pranešimas regėtojai Mirjanai Dragicevič-Soldo

„Brangūs vaikai, aš esu su jumis, kad padėčiau įveikti išbandymus, su kuriais susiduriate šiuo apvalymo laiku. Mano vaikai, vienas iš tokių išbandymų yra nesugebėjimas atleisti ir prašyti atleidimo. Kiekviena nuodėmė žeidžia Meilę ir atitolina nuo jos, o Meilė – tai mano Sūnus. Taigi, mano vaikai, jeigu trokštate su manimi eiti link Dievo meilės ramybės, jūs privalote išmokti atleisti ir prašyti atleidimo. Dėkoju jums.“